S.Berluskonis įsipareigojo laikytis ūkio augimo politikos kurso ir stabilizuoti situaciją finansų rinkose, kuriose šiuo metu vyrauja susirūpinimas, kad Italiją ištiks skolų krizės drebinamos Graikijos likimas.

[–>[–>

Italijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų palūkanų norma pasiekė beveik 6,3 proc., tai paskatino Italijos finansų ministrą Giulio Tremonti ir euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininką Jeanas Claude Junckeris sušaukti neeilinį posėdį.

[–>

Augantis susirūpinimas finansų rinkose sukėlė staigią Italijos opozicijos reakciją – opozicinės jėgos ragina S.Berluskonį atsistatydinti. Tačiau premjeras tvirtai apsisprendęs nepalikti savo posto iki 2013 metų, kuomet baigsis jo valdžios įgaliojimai.

[–>

Pasak ministrų kabineto vadovo, įvedus griežtas taupymo priemones šalies biudžetas bus subalansuotas jau iki 2014 metų, o infrastruktūros plėtros projektai, ypač skurdžiuose šalies pietiniuose rajonuose, tik paskatins ūkio augimą.

[–>

Primenama, kad liepos pabaigoje Italija paskelbė sprendimą išlaidas sumažinti 70 mlrd. eurų.

[–>[–>

Tačiau priimtos priemonės nenuramino finansinių rinkų. Dar visai neseniai Italijai, trečiajai ES ekonomikai pagal ekonomikos augimo rodiklį, pavykdavo išvengti finansinės krizės smūgių dėl palyginti nedidelio biudžeto deficito, konservatyvios finansinės sistemos ir didelių privačių santaupų apimčių. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Pastaruoju metu sustiprėjo abejonės dėl vyriausybės pajėgumo įveikti vis gilėjančią krizę ekonomikoje. Be to, reitingų agentūros perspėja apie galimybę sumažinti šalies skolinimosi reitingą.

[–>

Daugelio analitikų nuomone, įveikti susidariusias problemas savo pačios jėgomis šalis jau nebeišgalės, tačiau tokiai valstybei kaip Italija ekonominė parama turi būti daug didesnė nei Graikijai.